Gamybos linija, pakavimo robotas, kompresorinė ar įkrovimo stotelė – visos šios vietos turi vieną bendrą bruožą: žmogus, atsitiktinai į jas patekęs, rizikuoja susižaloti, o krautuvas, kliudęs įrangą, gali sustabdyti visą procesą. Darbo zonų atitvėrimas sprendžia abi problemas – riboja priėjimą ir saugo įrangą nuo smūgių.
Atitvėrimas parenkamas pagal tai, nuo ko saugoma: nuo krautuvų smūgių naudojami barjerai, apskaičiuoti pagal smūgio energiją, nuo pašalinių asmenų patekimo į mašinų zonas – apsauginės tvoros, projektuojamos pagal EN ISO 14120 ir saugos atstumų standartą EN ISO 13857, o pėsčiųjų srautams valdyti – tvorelės ir savaime užsidarantys varteliai. Dauguma modulinių atitvėrimo sistemų sumontuojamos per 1–2 darbo dienas.
Toliau – kaip įvertinti zoną, kokius sprendimus pasirinkti ir kaip juos suderinti su esamu ženklinimu.
Pirmas žingsnis: kas yra rizikos šaltinis
Prieš renkantis atitvarus verta atsakyti į tris klausimus:
- Kas gali sužaloti? Judančios mašinos dalys, krautuvai, krintantys kroviniai, elektra, aukšta temperatūra.
- Kas gali būti sužalotas ar sugadinta? Darbuotojai, lankytojai, brangi įranga, pastato konstrukcijos.
- Kaip dažnai į zoną reikia patekti? Nuo to priklauso, ar reikia vartelių, ar pakanka nuimamų segmentų aptarnavimui.
Atsakymai lemia, ar reikia standžios tvoros, lankstaus barjero, ar jų derinio.
Atitvėrimo tipai
| Sprendimas | Paskirtis | Tipinė vieta |
|---|---|---|
| Apsauginė tvora (tinklinė, plieninė) | Riboja priėjimą prie pavojingų mašinų | Robotų celės, presai, konvejerių mazgai |
| Lankstūs polimeriniai barjerai | Sugeria krautuvo smūgį | Įrangos apsauga šalia eismo kelių |
| Pėsčiųjų tvorelės | Nukreipia žmonių srautus | Takai palei technikos kelius |
| Apsauginiai varteliai | Kontroliuoja perėjimą | Takų sankirtos, įėjimai į zonas |
| Vizualinis atskyrimas (ženklinimas) | Pažymi zonos ribas | Mažesnės rizikos vietos |
Mašinų zonos: saugos atstumai
Kai atitvaras saugo nuo judančių mašinos dalių, svarbu ne tik tvoros tvirtumas, bet ir geometrija. EN ISO 13857 nustato, kokiu atstumu nuo pavojingos vietos turi būti tvora, atsižvelgiant į jos aukštį ir tinklo akučių dydį – kad žmogus negalėtų pasiekti pavojingos zonos ranka per tinklą ar virš tvoros. Apsauginių aptvarų konstrukcijai keliami reikalavimai aprašyti EN ISO 14120.
Praktikoje tai reiškia:
- kuo didesnės tinklo akutės, tuo toliau nuo pavojaus turi būti tvora;
- žemesnė tvora reikalauja didesnio atstumo iki pavojingos vietos;
- aptarnavimo durys sujungiamos su mašinos blokavimo sistema – tai jau automatikos projektuotojo užduotis.
Krautuvų eismas šalia įrangos
Jei šalia įrenginio važiuoja technika, tinklinė tvora pati smūgio neatlaikys. Tokiose vietose ji derinama su žemu barjeru iš išorinės pusės: barjeras sugeria smūgį, tvora riboja priėjimą. Lankstūs polimeriniai barjerai čia patogūs dar ir todėl, kad mažiau pažeidžia grindis bei techniką, o po nedidelio smūgio grįžta į pradinę formą.
Varteliai – dažniausiai pažeidžiama vieta
Atitvėrimas tiek efektyvus, kiek patikimi jo varteliai. Atidaryti ir užblokuoti varteliai praktiškai panaikina visą apsaugą. Todėl verta rinktis:
- savaime užsidarančius vartelius su patikimais vyriais;
- atsidarančius į saugią pusę, t. y. ne į technikos kelią;
- matomus, kontrastingos spalvos.
Integracija su ženklinimu
Atitvarai ir grindų ženklinimas turėtų veikti kaip viena sistema: geltonos linijos pažymi zonos ribą, atitvaras ją fiziškai užtikrina, o perėjose varteliai sutampa su pažymėtomis perėjomis. Jei sandėlyje jau yra ženklinimas, atitvarai montuojami pagal jį; jei ženklinimas tik planuojamas, abu darbai suderinami vienu projektu.
Tokius sprendimus Lietuvoje projektuoja ir montuoja Preneta. Įmonė parengė, pavyzdžiui, individualų tvoros projektą ADAX objektui Panevėžyje, kuriame reikėjo aiškiai atskirti zonas ir kontroliuoti judėjimą teritorijoje. Kadangi Preneta pati projektuoja metalo konstrukcijas, nestandartinėms vietoms galima pagaminti individualius atitvarus, o standartiniams poreikiams naudojami moduliniai MPM sprendimai.
Moduliškumas ir pokyčiai
Gamybos ir sandėlių išplanavimas keičiasi: atsiranda nauja linija, perkeliamas pakavimas, keičiasi eismo kryptys. Moduliniai atitvarai leidžia:
- perkelti segmentus be naujų pirkimų;
- pailginti ar sutrumpinti atitvarą;
- pakeisti tik pažeistą dalį, o ne visą tvorą.
Lankytojai ir rangovai
Darbo zonų atitvėrimas ypač svarbus ten, kur lankosi žmonės, nepažįstantys objekto: klientai, auditoriai, serviso specialistai, rangovai. Jiems verta numatyti atskirą, aiškiai pažymėtą lankytojų maršrutą, kuris eina už atitvarų, o ne pro pavojingas zonas. Prie įėjimų į atitvertas zonas naudinga turėti ženklus pagal ISO 7010 su informacija, kas leidžiama įeiti ir kokios asmeninės apsaugos priemonės privalomos. Taip atitvaras ne tik fiziškai saugo, bet ir aiškiai komunikuoja taisykles.
Dažniausi klausimai
Kiek laiko trunka montavimas?
Dažniausiai 1–2 darbo dienas, priklausomai nuo apimties. Darbai gali būti planuojami etapais, kad gamyba nesustotų.
Ar atitvarus galima vėliau perkelti?
Taip, dauguma modulinių konstrukcijų išmontuojamos ir sumontuojamos kitoje vietoje.
Ar užtenka pažymėti zoną grindų linijomis?
Mažos rizikos vietose – kartais taip. Ten, kur pavojinga mašina ar intensyvus eismas, linijos yra tik informacija, o ne apsauga.
Kaip pasiruošti
Sudarykite sąrašą vietų, kur per pastaruosius metus buvo „beveik įvykių“, įrangos pažeidimų ar darbuotojų skundų dėl saugumo, ir pažymėkite jas plane. Su tokiu planu Preneta projektų vadovai (tel. +370 649 35 159, vadyba@preneta.lt) gali pasiūlyti konkretų atitvėrimo sprendimą ir jo eiliškumą.