Daugelis įsivaizduoja, kad vidaus apdaila prasideda nuo dažų ir baigiasi baldais. Tačiau tik pradėję darbus supranta, kad tai – tik graži pabaiga, o ne pradžia. Kol dar nespėjai išsirinkti parketo ar šviestuvų, verta sustoti ir išsiaiškinti, kas iš tiesų slypi po tuo „apdailos“ žodžiu.
Tai, ką matome – tik paviršius. Už kiekvienos gražios sienos slepiasi dešimtys nematomų sprendimų, kuriuos reikia priimti laiku. Jei to nepadarai – tenka grįžti atgal, o tai kainuoja. Tiek pinigais, tiek kantrybe.
Kada klaidos pradeda kainuoti
Greičiausiai ne vienas pažįstamas papasakotų, kaip teko nugriauti jau nudažytą sieną, nes pamiršo pravesti papildomą laidą. Arba kaip grindys išsikraipė, nes patalpa nebuvo pakankamai išdžiovinta. Šios klaidos neatsiranda iš niekur – jos atsiranda iš skubėjimo ir nežinojimo.
Vidaus apdaila – tai procesas, kuriame kiekvienas žingsnis priklauso nuo ankstesnio. Viena detalė, padaryta per anksti ar ne laiku, gali sugriauti visą planą. Ir ne tik planą – bet ir nuotaiką.
Pamirštami darbai, kurie grįžta kaip bumerangas
Kalbant su naujakuriais, nuolat kartojasi tie patys scenarijai. Jie planuoja, svajoja, žiūri interjero idėjas, o paskui – lieka nusivylę, nes viskas vėluoja, stringa, kainuoja daugiau nei tikėtasi. Kodėl? Nes kažkur praleido kelis svarbius žingsnius.
Štai keli pavyzdžiai, kuriuos dažnai pamiršta net labai stropūs naujakuriai:
- Nepasirūpinta gera garso izoliacija – kaimynų pokalbiai girdimi lyg gyventum kartu
- Neišvedžiota pakankamai rozetės vietų – ir tada tenka jungti ilgintuvus po kilimu
- Per anksti sudėtos grindys – kai dar vyksta sienų šlifavimas, viskas apsineša dulkėmis
- Nepatikrintas sienų lygumas – o tada plytelės pradeda „bėgti“ viena nuo kitos
- Nepagalvota apie ventiliaciją – ir po pusmečio kampuose jau dygsta pelėsis
Šie smulkūs dalykai atrodo menki, kol nepradedi gyventi. O tada jie ima nervinti kasdien.
Pirmieji žingsniai, kurie padeda išvengti klaidų
Jeigu šiuo metu dar viską tik planuoji – sveikinu. Turi galimybę išvengti daug galvos skausmo. Vietoje to, kad viską darytum „pagal nuojautą“, verta laikytis paprasto principo: nuo vidaus iki išorės. Ne nuo spalvų, o nuo sistemų.
Vidaus apdaila turėtų prasidėti nuo:
- Elektrinių ir santechnikos įvadų planavimo
- Lubų ir sienų paruošimo
- Tinkamo patalpų išdžiovinimo
- Apšvietimo taškų ir rozetės vietų apgalvojimo
- Tylos ir šilumos – izoliacinių sluoksnių suderinimo
Kai šie pagrindai sutvarkyti – tada jau gali rinktis spalvas, dangas ir viską, kas džiugina akis.
Apdaila, kuri tau tinka, o ne meistrui
Dar vienas dažnas scenarijus – kai sprendimus priima meistrai. Nes greičiau. Nes pigiau. Nes „taip visi daro“. Bet tie, kurie gyvens tose sienose – tu ir tavo šeima. Tad visa apdaila turi būti ne „standartiška“, o tavo kasdienybei tinkama.
Gal tau reikia papildomo apšvietimo prie lovos? Gal mėgsti valgyti virtuvėje ir reikės daugiau nei dviejų rozetės lizdų? Gal vonioje planuoji statyti skalbimo mašiną, bet vietos vandens nutekėjimui dar nenumatei?
Šiuos dalykus žino ne meistras, o tu. Ir kuo anksčiau tai pasakai – tuo mažiau paskui reikia taisyti.
Taigi, vidaus apdaila nesibaigia tada, kai sienos išdažytos. Ji baigiasi tada, kai gali užmigti naktį be minties „reikėjo daryti kitaip“. Kai viskas savo vietoje, kai jungtukas veikia, kai neieškai prožektoriaus spintoje, nes šviesa sumontuota protingai.
Namai – ne paroda. Jie skirti gyventi. Todėl verta galvoti ne tik apie vaizdą, bet ir apie jausmą. Ir tada kiekviena detalė dirba tau, o ne prieš tave.