Bendrijose gyvenantys žmonės dažnai jaučia, kad jų aplinka priklauso nuo labai mažų, bet reikšmingų detalių: kas prižiūri teritoriją, kas organizuoja darbus, ar sprendimai priimami sklandžiai. Pastaruoju metu bendrijų sistema sulaukė daug pokyčių, ir jie paveikė tiek pirmininkus, tiek gyventojus. Kai kurie dalykai tapo aiškesni, kiti – griežtesni.
Tie, kurie iki šiol nesidomėjo, kaip veikia bendrijų paslaugos, dabar susiduria su situacija, kurioje paprastas neapsižiūrėjimas gali brangiai kainuoti. Todėl verta žinoti, kas pasikeitė ir kodėl šie pokyčiai atsirado. Daugiau apie profesionalias paslaugas galima rasti čia: https://www.housecare.lt/paslauga/bendriju-paslaugos/.
Kodėl bendrijų tvarka pasikeitė būtent dabar?
Gyventojai ilgą laiką skundėsi tuo pačiu: lėtai atliekami darbai, nekokybiškas pastato administravimas, informacijos trūkumas. Tai kaupėsi metų metus, o savivaldybės galiausiai pradėjo įvesti naujus reikalavimus.
Dabar didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad bendrijos taptų skaidresnės ir aiškesnės patiems gyventojams. Tai reiškia, jog pirmininkai turi daugiau pareigų, tiekėjai – daugiau atsakomybės, o gyventojai – daugiau galimybių įsitraukti.
Gyventojai pradėjo aktyviau spausti tiekėjus
Įdomu tai, kad viskas prasidėjo ne nuo valdžios, o nuo pačių žmonių. Daugiabučių bendrijų grupėse netrūko istorijų apie neaiškius pirkimus, neatvykusius meistrus ar sąskaitas, kurių niekas nepaaiškino.
Dėl to rinka tiesiog buvo priversta keistis. Bendrijų paslaugų teikėjai turėjo išmokti greičiau atsakyti į klausimus ir aiškiai pateikti darbus, kuriuos planuoja atlikti. Kai kurie paslaugų tiekėjai prisitaikė iškart, kiti – rizikuoja prarasti klientus.
Kokios naujos taisyklės daro didžiausią įtaką kasdienybei?
Pokyčių daug, tačiau keli jų palietė beveik visus gyventojus.
Daugeliui labiausiai juntama tai, kad:
- pirmininkai privalo pateikti aiškų ataskaitų formatą,
- darbų planavimas turi būti viešas,
- bendrijos negali rinktis įmonių be oficialios veiklos istorijos,
- teritorijos priežiūra turi būti atliekama pagal nustatytą grafiką.
Visa tai skamba formaliai, bet realiame gyvenime reiškia paprastą dalyką – gyventojai gali matyti, kas vyksta ir už ką jie moka.
Kur dažniausiai stringa bendrijos, nors taisyklės aiškios?
Nors nauja tvarka padeda, bet problemų vis dar atsiranda. Dažniausiai dėl to, kad gyventojai retai seka, kas vyksta bendrijoje. Jie pamato tik rezultatą – ar tvarkinga, ar ne. Tuo tarpu vidiniai procesai, dokumentai, grafikai lieka „kažkur stalčiuose“.
Štai čia ir prasideda painiavos:
vieni gyventojai galvoja, kad viskas padaryta per brangiai, kiti – kad nepakankamai greitai, o pirmininkai jaučiasi tarp dviejų ugnių.
Tiesa tokia, kad didžiausi ginčai kyla ne dėl pačių darbų, o dėl informacijos trūkumo.
Ar nauja tvarka iš tikrųjų pagerino bendrijų paslaugas?
Jeigu žiūrėtume tik į rezultatus, pokyčiai jau matomi. Daugiau tvarkos, mažiau „užmarštų“ darbų, daugiau atskaitomybės. Paslaugų kokybė priklauso nuo pasirinkto tiekėjo, todėl profesionalios bendrijų paslaugos šiuo metu labiau vertinamos nei kada anksčiau.
Tie tiekėjai, kurie dirba aiškiai ir nuosekliai, greitai tampa geidžiami. Gyventojai nori paprasto dalyko – kad jų aplinka būtų sutvarkyta ir kad niekam nereikėtų ginčytis dėl kiekvienos sąskaitos.