Pirmas darbas dažnai atsiranda ne iš didelio plano, o iš labai paprastos realybės: studijos kainuoja, nuoma nelaukia, o pinigų reikia dabar. Tokiose situacijose sprendimai priimami greitai – kartais net per greitai. Ir tada darbą studentas pasirenka ne pagal tai, kas tinka, o pagal tai, kas pirmas pasitaikė.
Daugelis studentų galvoja: „padirbėsiu truputį, paskui pakeisiu“. Deja, „truputis“ neretai virsta nuolatiniu nuovargiu, praleistomis paskaitomis ir jausmu, kad darbas pradeda valdyti studijas, o ne atvirkščiai. Tai tarsi apsiauti per ankštus batus su mintimi, kad „prasinešios“ – teoriškai įmanoma, praktiškai labai nemalonu.
Šiame etape retai pagalvojama apie alternatyvas. Pavyzdžiui, galimybę tapti korepetitorium ir paversti savo žinias lankstesniu pajamų šaltiniu. Dažnas studentas nuvertina tai, ką jau moka, ir renkasi fizinį ar pamaininį darbą, net jei jis visiškai nesuderinamas su studijų ritmu.
Klaida Nr. 1 – pasirenkamas bet koks darbas, „kad tik būtų“
Kai pinigų reikia greitai, sprendimai tampa impulsyvūs. Skelbimas po skelbimo, greitas skambutis, „galėsiu pradėti jau rytoj“ – ir atrodo, kad problema išspręsta. Tačiau darbas, pasirinktas vien tik dėl skubos, labai dažnai atsisuka prieš patį studentą. Kaip sprintas be apšilimo: pradžia greita, bet pasekmės neišvengiamos.
Darbas be lankstaus grafiko
Vienas didžiausių spąstų – fiksuotos pamainos. Iš pradžių atrodo, kad „kažkaip suderinsiu“, bet realybė greitai primena apie save: laboratoriniai darbai, atsiskaitymai, projektai, egzaminai. Grafikas, kuris nejudinamas, ima spausti. Ir ne tik laiką, bet ir nervus.
Daugelis studentų supranta per vėlai, kad 20-30 darbo valandų per savaitę kartu su studijomis nėra neutralus pasirinkimas. Tai nuolatinė įtampa.
Per didelis krūvis studijų metu
Per didelis darbo krūvis dažnai slepiasi po fraze „laikinai“. Tačiau „laikinai“ gali tęstis mėnesiais. Rezultatas – pavargęs kūnas ir dar labiau pavargusi galva. Studijos ima atrodyti kaip papildomas darbas, o ne pagrindinis tikslas.
Tai primena bandymą bėgti su per sunkia kuprine: judėti įmanoma, bet džiaugsmo nėra.
Emocinis perdegimas jau pirmais mėnesiais
Nuovargis kaupiasi tyliai. Iš pradžių dingsta motyvacija, vėliau – koncentracija, galiausiai atsiranda jausmas, kad „nieko nebenoriu“. Ir nors darbas studentui turėtų būti pagalba, jis tampa papildomu stresu.
Nuoširdžiai apie realybę: pirmas darbas formuoja požiūrį į darbą apskritai. Jei pradžia per sunki, labai lengva nusivilti dar prieš suprantant, kas iš tikrųjų tau tinka.
Klaida Nr. 2 – nuvertinamos savo žinios ir įgūdžiai
Labai daug studentų pirmo darbo ieško su viena tylia prielaida: „aš dar nieko nemoku“. Skamba kukliai, bet realybėje tai tampa rimtu stabdžiu. Taip gimsta sprendimai, kai darbas pasirenkamas visiškai neatsižvelgiant į tai, ką jau esi sukaupęs per mokslus, kursus ar net gyvenimišką patirtį.
„Neturiu patirties“ mąstymo spąstai
Patirtis dažnai suvokiama labai siaurai – kaip oficialus darbas pagal specialybę. Tačiau darbdaviai (ir klientai) vertina kur kas daugiau: gebėjimą paaiškinti, planuoti laiką, komunikuoti, prisiimti atsakomybę.
Studentas, kuris:
- aiškiai dėsto mintis
- geba padėti kitam suprasti temą
- moka laikytis susitarimų
– jau turi realią, pritaikomą patirtį. Tik dažnai pats to nemato.
Studijų žinių neįvertinimas
Studijos nėra tik pažymiai. Tai žinios, kurios gali tapti praktine verte jau dabar. Tačiau daug studentų galvoja: „dar ne laikas“, „dar per anksti“, „dar nesu pakankamai geras“.
Tai primena situaciją, kai turi įrankius, bet jų nenaudoji, nes lauki „tinkamo momento“. Problema ta, kad tas momentas dažniausiai ateina tik pradėjus veikti.
Kodėl žinios gali tapti pajamų šaltiniu jau dabar
Vienas dažniausių atradimų – suvokimas, kad tai, kas tau atrodo „savaime suprantama“, kitam žmogui gali būti labai vertinga. Pagalba jaunesniems studentams, mokiniams, konsultavimas, individualus darbas – visa tai gali tapti lankstesniu ir prasmingesniu pasirinkimu nei darbas, kuris tiesiog „suvalgo laiką“.
Gera žinia: pradėti galima mažais žingsniais. Ir būtent tie žingsniai dažnai atveria duris į visai kitokį požiūrį į darbą.