Ką rinktis ilgam vaikščiojimui: vidpadis, amortizacija ir pėdos atrama

Yra tas momentas, kai diena dar tik įpusėjo, o tu jau jauti pėdas. Iš pradžių lengvas tempimas, vėliau toks tylus deginimas, ir galiausiai pradedi trumpinti žingsnį, nors galvoje planas buvo „dar truputį apeisim“. Aš tą esu patyręs tiek mieste, tiek kelionėse, kai atrodo, kad viskas smagu, kol batai pradeda vadovauti nuotaikai.

Ilgam vaikščiojimui nereikia stebuklo. Reikia batų, kurie tavo pėdą laiko kaip draugas: stabiliai, minkštai, be spaudimo. Ir čia trys dalykai išlenda į pirmą vietą: vidpadis, amortizacija ir pėdos atrama.

Vidpadis, kurio nepastebi, yra geriausias

Geras vidpadis dažniausiai yra tas, apie kurį tu negalvoji. Jis ne „krenta į akis“, jis tiesiog padaro darbą. Kai vidpadis per plonas, pėda greitai pavargsta, nes kiekvienas žingsnis tampa kietas. Kai vidpadis per minkštas, pėda pradeda plaukioti, ir tu pavargsti kitaip, tarsi visą laiką laikytum pusiausvyrą.

Parduotuvėje visada darau vieną paprastą dalyką. Atsistoju, šiek tiek perkeliu svorį nuo kulno ant pirštų, tada atgal. Jeigu po pėda jaučiu „tuščią“ vietą arba keistą spaudimą per vidurį, dažniausiai po kelių kilometrų tai virsta nuospauda arba skausmu. Ir jo, kartais atrodo, kad „prasinešios“, bet realybė dažnai kitokia.

Kai renkiesi batai moterims ilgiems pasivaikščiojimams, vidpadis labai dažnai lemia, ar vakare nusiimsi batus su palengvėjimu, ar su pykčiu.

Amortizacija: kai žingsnis tampa lengvesnis

Amortizacija nėra apie tai, kad batai turi būti kaip pagalvė. Ji labiau apie smūgio sumažinimą, kai eini kietu paviršiumi. Mieste tai dažniausiai yra plytelės, asfaltas, laiptai, perėjos, ir tas nuolatinis kietumas, kurio net nepastebi, kol nepajunti kelių ar nugaros.

Man geriausias signalas, kad amortizacija tinkama, yra paprastas: žingsnis nesuskamba. Skamba keistai, bet kai padas per kietas, tu girdi savo ėjimą. Kai padas per minkštas, tu tarsi prarandi stūmimą ir pradedi vilkti kojas. Idealus variantas yra per vidurį, kai jauti spyruoklę, bet nesijauti kaip ant čiužinio.

Dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti, yra tavo tempas. Jei vaikštai greitai, amortizacijos poreikis dažnai didesnis, nes smūgis stipresnis. Jei vaikštai lėtai, svarbiau stabilumas, kad pėda nepavargtų nuo nuolatinio „gaudymo“.

Pėdos atrama: mažas dalykas, kuris išgelbėja kilometrus

Pėdos atrama skamba rimtai, bet iš esmės tai jausmas, kad pėda turi savo vietą. Kad kulnas neslidinėja, kad pėdos vidurys nėra paliktas „ore“, kad pirštai neturi kovoti už erdvę. Kai atramos trūksta, pėda ima dirbti papildomai, raumenys pavargsta, ir tada net gražiausia diena tampa per ilga.

Labai dažna klaida yra pirkti batus pagal dydį, bet ne pagal formą. Dvi poros gali būti to paties dydžio, tačiau viena laikys pėdą, kita leis jai šokinėti. Aš kartą nusipirkau porą, kuri atrodė idealiai, bet po savaitės supratau, kad mano pėda joje visą laiką „ieško vietos“. Skamba juokingai, bet toks jausmas labai išvargina.

Jei gali, pasimatuok batus dienos pabaigoje. Pėda būna šiek tiek didesnė, ir tai yra artimesnė tiesa, nei ryto „viskas gerai“.

Kaip greitai suprasti, kad pora tiks ilgai dienai

Yra keli momentai, kurie man padeda apsispręsti be ilgų svarstymų. Pora sakinių prieš trumpą patikrą, nes tikrai verta.

Kai apsiauni, padaryk kelis ratus, užlipk ant kojos pirštų, tada ant kulnų. Pastovėk vietoje, lyg lauktum kavos eilėje. Jei jau tada norisi nusiauti, bėk nuo tos poros.

Patikrink paprastai: ar kulnas laikosi, ar pirštams yra vietos, ar pėdos vidurys jaučiasi paremtas. Jei šitie trys dalykai sutampa, dažniausiai ir ilgas pasivaikščiojimas bus normalus.

Kada verta investuoti, o kada užtenka paprasto varianto

Jeigu tavo gyvenime daug vaikščiojimo, miestas, kelionės, šuo, vaikai, darbas ant kojų, verta rinktis porą, kuri tau tarnauja kasdien. Nes tada tu perki ne „batus“, o komfortą. O komfortas labai greitai atsiperka, net jei skamba buitiškai.

Jei vaikštai rečiau, gali rinktis paprastesnį variantą, tik nepamesk tų trijų dalykų: vidpadis, amortizacija, pėdos atrama. Kai jie geri, tu eini lengvai. Kai jie prasti, tu eini trumpiau, ir galiausiai vis tiek perki dar kartą. Ir nu kam to reikia.