Kai važiuoji dviese ar trise, kemperis staiga pasidaro mažesnis, nei atrodė nuotraukose. Vienas žmogus gali susitaikyti su „ai, bus gerai“, o kai viduje jau keli, atsiranda smulkmenos, kurios pradeda erzint. Ne dėl to, kad žmonės kaprizingi, tiesiog norisi normaliai gyventi: patogiai pavalgyt, išsimiegot, turėt vietos daiktams, nesiginčyt dėl vieno pakrovėjo.
Čia ir atsiranda tas skirtumas tarp „nu važiavom“ ir „čia buvo geros atostogos“. Dažniausiai jį sukuria kemperiu įranga, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip papildomas krepšys, o realybėje ji išgelbsti nuotaiką.
Sėdėjimo zona lauke: kai visi nori išeiti, o ne grūstis viduje
Jei kemperyje keliauji ne vienas, lauko zona tampa antra svetaine. Ir kai jos nėra, visi automatiškai sėdi viduje, kažkas atsiremia į stalą, kažkas nervinasi, kad trūksta erdvės, kažkas pradeda „tvarkytis“ iš principo.
Geras lauko komplektas sukuria tvarką ir ramybę. Daug kas stebisi, bet patogiausia įranga dažnai yra pati paprasčiausia.
Daiktai, kurie duoda didžiausią efektą:
- stabilios sulankstomos kėdės, kuriose norisi sėdėti ilgiau nei 10 min.
- stalas, kuris nesvyruoja nuo kiekvieno puodelio
- kilimėlis po kojom, kad į vidų neparsineštum smėlio ir purvo
- švelni šviesa vakarui, kad nereikėtų gyventi tamsoj arba „prožektoriumi“
Atrodo smulkmenos, bet kai dviese valgai vakarienę lauke, o viduje lieka tvarka, nuotaika visai kita.
Miegas: vienas dalykas, kurio nepataisysi kavos puodeliu
Vienas žmogus dar gali pramiegoti ant bet ko. Kai miegate dviese, kiekvienas judesys girdisi, jaučiasi, kartais net supykdo, nors niekas nenori pyktis. Blogas miegas kelias dienas iš eilės sugadina viską: ryte tampi irzlus, dieną norisi trumpinti planus, vakare nebesinori nieko.
Komfortą dažniausiai pakelia ne prabangūs baldai, o keli teisingi pasirinkimai: geresnis čiužinio užklotas, normalios pagalvės ir patalynė, kuri maloni odai. Skamba „per daug paprasta“, bet būtent čia slypi skirtumas.
Ir dar vienas triukas: atskiri pledai. Jei vienas mėgsta šilčiau, kitas vėsiau, nebereikia tampyti antklodės per naktį. Mažiau pykčio, daugiau miego.
Tvarka be nervų: kai daiktai turi savo vietą
Kai kemperyje gyvena keli žmonės, tvarka neatsiranda savaime. Ji atsiranda tik tada, kai daiktai turi aiškią vietą. Priešingu atveju kas nors nuolat ieško raktų, kitas knaisiojasi po spintelę, trečias klausia „kur mano įkroviklis“, ir nuo to pavargsti greičiau nei nuo važiavimo.
Čia labai gelbsti paprasti organizatoriai. Ne „stebuklingi“, tiesiog patogūs: dėžutės maistui, pakabinamos kišenės smulkmenoms, maišai skalbiniams, kabliukai rankšluosčiams. Kai viskas sudėta, bendravimas pasidaro minkštesnis, nes mažiau trinties.
Oro pojūtis viduje: kai norisi kvėpuoti normaliai
Daug kas apie tai pagalvoja tik tada, kai pirmą kartą prabunda su sunkia galva. Keli žmonės mažoje erdvėje greitai pakeičia orą. Prie to prisideda maisto kvapai, drėgmė po dušo, net šlapi batai prie durų.
Jei kemperyje yra gera ventiliacija, gyvenimas tampa lengvesnis. Kartais užtenka papildomo mažo ventiliatoriaus, kartais labai praverčia langų uždangos nuo vabzdžių, kad galėtum laikyti pravertą langą ir nevaryti uodų medžioklės naktį.
Maži dalykai, kurie išlaiko gerą nuotaiką
Yra įranga, kuri neturi „wow“ efekto, bet ji saugo santykius. Skamba juokingai, bet tikrai.
Vienas pavyzdys iš realybės: trys draugai važiavo savaitę, viskas gerai, kol pradėjo krauti telefonus. Vienas laidas, vienas adapteris, vienas lizdas. Po dviejų dienų visi jau burba. Kai kitą kartą pasiėmė atskirus įkroviklius ir paprastą prailgintuvą, ginčų neliko. Va toks gyvenimas.
Kai nori komforto, pradėk nuo savęs
Jei keliauji ne vienas, komfortas yra ne prabanga, o normalus poreikis. Gera įranga nesukuria stebuklų, ji tiesiog leidžia žmonėms būti geresniais vienas kitam. Mažiau „palauk, aš čia dabar“, daugiau „einam, bus faina“.
Jei dabar renkiesi, ką pasiimti ar ką nusipirkti, orientuokis į tai, kas padaro kasdienybę paprastesnę: miegą, tvarką, orą ir lauko zoną. Tada kemperis tampa vieta, kur norisi būti, o ne vieta, kur reikia ištvert.