Prieš dešimt metų Vengrija buvo tiesiog tranzito šalis – vieta, pro kurią pravažiuoji pakeliui kitur. Šiandien čia stato gamyklas didžiausi pasaulio gamintojai, eina šimtai milijonų investicijų, o logistikos analitikai vadina ją „naująja Europos širdimi”.
Kas pasikeitė? Ir ką tai reiškia tiems, kurie veža krovinius į Vengriją ar iš jos?
Geografija, kuri pagaliau atsipirko
Pažvelkite į žemėlapį. Vengrija – tiksliai Europos centre. Per kelias valandas pasiekiami Vokietijos, Austrijos, Italijos, Balkanų, Ukrainos rinkos. Kai globalios tiekimo grandinės pradėjo ieškoti alternatyvų Kinijai ir Vakarų Europai – Vengrija atsirado tinkamoje vietoje tinkamu laiku.
Skaičiai kalba patys: 2025 metais Vengrijos kelių krovinių sektorius augo 5,3 procento, o bendra prekybos apimtis – 4,1 procento. Tai vieni sparčiausių augimo tempų Europoje.
Tačiau geografija – tik pradžia istorijos.
Kinijos tiltas į Europą
BYD – didžiausias pasaulyje elektromobilių gamintojas – savo pirmąją Europos gamyklą pastatė Szeged mieste, pietų Vengrijoje. CATL – didžiausias baterijų gamintojas – stato vieną didžiausių Europos baterijų gamyklų Debrecene.
Tai ne atsitiktinumas. Vengrija tapo oficialia Kinijos vartais į Europą.
Budapešto–Belgrado geležinkelis, finansuojamas kinų kapitalo, sutrumpina kelią nuo Pirėjo uosto Graikijoje iki Centrinės Europos. Prekės iš Kinijos, atplaukusios laivu į Viduržemio jūrą, per kelias dienas pasiekia Vengriją – ir iš čia keliauja į visą žemyną.
Ką tai reiškia praktiškai? Kad krovinių srautai keičiasi. Vengrija nebėra tik tranzito taškas – ji tampa paskirstymo centru, iš kurio prekės keliauja į visas puses.
Ką turi žinoti, jei veži į Vengriją ar iš jos
Vengrijos logistikos rinka turi savo specifiką, kuri skiriasi nuo to, prie ko galbūt esate įpratę.
Dokumentacija – Vengrija yra ES, tad muitų nėra. Tačiau elektroninė krovinių registracija (EKÁER sistema) privaloma daugumai krovinių. Be tinkamo registracijos numerio galite susidurti su baudomis ir vėlavimais.
Kelių mokesčiai – Vengrija naudoja elektroninę e-vinjetes sistemą HU-GO. Skirtingai nei kai kuriose šalyse, čia mokestis skaičiuojamas pagal nuvažiuotus kilometrus, ne pagal laikotarpį. Neturint tinkamos registracijos – baudos griežtos.
Sezoninis spaudimas – elektromobilių ir baterijų gamybos bumas sukūrė naują krovinių bangą. Tam tikrais periodais transporto paklausa Vengrijos kryptimi gerokai viršija pasiūlą. Planuoti iš anksto – ne rekomendacija, o būtinybė.
Kalba ir komunikacija – vengrų kalba unikali ir sudėtinga. Nors verslo aplinkoje anglų kalba paplitusi, operatyviniame lygyje dažnai reikia vietinių kontaktų arba partnerių, kurie turi patirties šioje rinkoje.
Kodėl vežėjo patirtis šioje rinkoje svarbi
Vengrija – ne paprasta kryptis. Čia susikerta Vakarų ir Rytų Europos logistikos tradicijos, veikia specifinės reguliacijos, o rinkos dinamika keičiasi sparčiau nei daugelyje kitų šalių.
Krovinių pervežimas iš Vengrijos reikalauja ne tik transporto – reikia supratimo, kaip veikia ši rinka. Kurie terminalai efektyviausi. Kokie maršrutai optimalūs. Kada tikėtis spūsčių, o kada – laisvų pajėgumų.
Vežėjai, turintys tiesioginių ryšių Vengrijoje, gali pasiūlyti ne tik geresnę kainą, bet ir mažesnę riziką. Kai žinai vietinius niuansus – išvengi klaidų, kurios kainuoja laiką ir pinigus.
Importas ir eksportas: kas keliauja ir kur
Vengrijos eksporto struktūra keičiasi. Tradiciškai dominavo automobilių pramonė – Audi, Mercedes, Suzuki gamyklos. Dabar prie jų jungiasi elektronika, baterijos, elektromobilių komponentai.
Importo pusėje – žaliavos gamybai, komponentai surinkimui, vartojimo prekės augančiai vidaus rinkai.
Lietuvos verslui tai atveria galimybes abiem kryptimis. Eksportuojate komponentus, kurie gali būti reikalingi Vengrijos gamykloms? Importuojate prekes, kurios ateina per Vengriją iš Azijos? Abiem atvejais – efektyvus krovinių pervežimas tampa konkurencinio pranašumo dalimi.
Kainų dinamika: ko tikėtis
Vengrijos krypties kainos pastaraisiais metais kilo – tai natūrali pasekmė augančios paklausos. Tačiau kainų lygis vis dar konkurencingas, palyginti su Vakarų Europos kryptimis.
Keletas faktorių, kurie veikia kainą:
Atstumas nuo Lietuvos – apie 1 100–1 200 kilometrų, priklausomai nuo tikslo Vengrijoje. Tai vidutinis atstumas, leidžiantis optimaliai išnaudoti vairuotojų darbo laiką.
Grįžtamieji kroviniai – Vengrija eksportuoja daug, todėl rasti krovinį atgal paprastai lengviau nei iš kai kurių kitų šalių. Tai mažina bendrą kainos lygį.
Sezoniškumas – gamybos ciklai Vengrijoje sukuria paklausos pikas. Planuojant iš anksto galima išvengti aukščiausių kainų periodų.
Ateities perspektyva
Vengrija investuoja į infrastruktūrą agresyviai. M85 greitkelis, jungiantis su Austrija. M1 greitkelio plėtra. Budapešto–Belgrado geležinkelio užbaigimas. Intermodalinių terminalų plėtra.
Analitikai prognozuoja, kad iki 2030 metų Vengrija taps vienu iš trijų svarbiausių logistikos mazgų Centrinėje Europoje, greta Lenkijos ir Čekijos.
Verslui tai reiškia vieną dalyką: kas dabar užmezga ryšius ir sukuria efektyvius logistikos kanalus su Vengrija – turės pranašumą, kai srautai dar padidės.
Praktinis žingsnis
Jei jūsų verslas dar nedirba su Vengrija – galbūt laikas pagalvoti. Jei jau dirba – galbūt laikas peržiūrėti, ar dabartinis sprendimas optimalus.
Rinka keičiasi greičiau, nei daugelis tikisi. Tie, kurie prisitaiko pirmi – laimi daugiausiai.
Vengrija nebėra tiesiog tranzito šalis. Ji tapo destinacija. Ir ta destinacija auga.