Kolageno papildų sudėtis, kurią verta tikrinti: saldikliai, kvapikliai, priedai, cukrus

Būna tas momentas parduotuvėje: paimi dėžutę, skaitai priekinę etiketę, viskas gražu, pažadai tvarkingi, „skonis kaip desertas“. O tada apsuki pakuotę ir… staiga pasidaro nejauku. Nes sudėtis ten kalba visai kitaip, nei reklama.

Ir jo, suprantu. Daug kas perka kolageną dėl vienos paprastos priežasties: nori jaustis geriau savo kūne, savo odoje, savo veidrodyje. Tik bėda, kad kartais nusiperki ne kolageną, o saldiklių ir kvapiklių kokteilį su truputį „kolageno prieskonio“.

Kodėl etiketė dažnai apgauna net protingus žmones

Gamintojai žaidžia paprastai: priekyje parodo tai, kas gražiai skamba, o visa kita palieka gale, smulkiu šriftu. Ir dar padaro taip, kad skaityti būtų nuobodu. Nuovargis laimi, tu įmeti į krepšelį ir viskas.

Čia ir prasideda praktika: jeigu nori tikrai suprasti, ką geri, tau reikia ne „gražių žodžių“, o kelių konkrečių dalykų, kuriuos patikrini per 20 sekundžių. Rimtai, tiek užtenka.

Pirmas signalas: „be cukraus“ dar nereiškia, kad saldu nebus

Kai ant pakuotės rašo „0 cukraus“, žmonės atsipučia. Bet skonis juk kažkaip turi atsirasti, ypač jei produktas skanus kaip vaisių gėrimas. Dažniausias kelias – saldikliai.

Kartais jie būna ok, kartais jie erzina: vienam pūčia pilvą, kitam palieka keistą poskonį, trečias tiesiog jaučia, kad po to norisi dar daugiau saldaus. Jei tu jautresnis, verta žiūrėti, kiek ten „saldumo“ išvis pridėta.

Ir dar vienas dalykas: jei saldikliai yra pačioje sudėties pradžioje, tai jau ne šiaip „prieskonis“. Tai rimta produkto dalis.

Antras signalas: kvapikliai ir „skonis“ kaip maskuotė

Kvapikliai dažnai dedami ne tam, kad būtų „skaniau“. Jie dažnai dedami tam, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kurį palieka baltyminės žaliavos. Tai normalu, bet klausimas kiek ir kaip.

Jei sudėtyje matai kelis kvapiklius, dar dažiklius, tada jau turi teisę paklaust savęs: ar aš perku kolageną, ar saldainį?

Man asmeniškai didžiausias minusas toks: kuo daugiau aromatų, tuo sunkiau suprasti, kaip tavo kūnas reaguoja. Jei kažkas netinka, tu net nežinai, kas būtent.

Trečias signalas: priedai, kurie „gražiai skamba“, bet tau nebūtini

Kai kurie produktai būna prikrauti visko: vienas vitaminas, kitas mineralas, trečias ekstraktas, tada dar kažkoks „kompleksas“. Skamba solidžiai, tik dažnai tai daroma dėl marketingo, kad atrodytų „pilnesnis“ produktas.

Jei tu jau vartoji kitus papildus, tada toks mišinys gali būti tiesiog perteklinis. O jei nori paprastumo, tokia sudėtis tik apsunkina pasirinkimą.

Čia man patinka logika: pirmiau apsispręsk, ko tau reikia. Jei nori būtent kolageno, ieškok, kad pagrindas būtų aiškus. Ir jei ant etiketės gražiai rašo 100% kolagenas, pažiūrėk ar tai tikrai panašu į tiesą, nes „100%“ dažnai būna ant priekinės pusės, o gale jau atsiranda ilgas sąrašas visko.

Ketvirtas signalas: kiek realiai yra kolageno vienoje porcijoje

Čia dažnas triukas: pakuotė atrodo didelė, reklama skambi, o porcija tokia maža, kad tu gauni minimalų kiekį, o likusią vietą užpildo skoniai, rūgštys, saldikliai.

Jei produktas milteliais, žiūrėk gramus. Jei kapsulės, žiūrėk kiek miligramų per kapsulę ir kiek kapsulių per dieną rekomenduoja. Nes „viena kapsulė“ kartais skamba gražiai, bet realiai reikia keturių. O tada jau visai kita istorija.

Trumpas būdas atskirti „švarų“ produktą nuo gražiai supakuoto

Jei nori greito patikrinimo, laikykis paprastos tvarkos:

  • Pirmiausia pažiūrėk, ar kolagenas yra sudėties pradžioje
  • Tada suskaičiuok, kiek yra saldiklių ir kvapiklių
  • Po to pasitikrink, kiek kolageno gauni vienoje porcijoje
  • Galiausiai įvertink, ar priedai tau tikrai reikalingi, ar jie tiesiog „dėl vaizdo“

Kaip išsirinkti taip, kad paskui nebūtų nusivylimo

Jei tau svarbus skonis, rinkis skanų, bet nesitikėk, kad sudėtis bus minimalistinė. Jei tau svarbu paprastumas, rinkis kuo trumpesnę sudėtį, net jei skonis bus „ne toks fainas“. Čia viskas apie prioritetą, o ne apie tai, kas „geriau visiems“.

Ir dar… jei jau jauti, kad nuo tam tikro produkto tau sunkesnis pilvas, keistas poskonis, noras saldaus ar šiaip kažkoks diskomfortas, neverta savęs įtikinėti, kad „reikia priprasti“. Papildas turi tilpti į gyvenimą, o ne tampyti tave už nervų.