Jeigu esi žmogus, kuris nuo vaikystės turi tą „aš tik pasitikrinsiu kitą mėnesį“ jausmą, tai šita tema labai artima. Dantis gali skaudėti kelias dienas, paskui staiga nustoja… ir atrodo, kad problema dingo. O tada, po pusmečio ar metų, tas pats dantis pradeda priminti apie save taip, kad naktį atsibundi ir skaičiuoji minutes iki ryto.
Ir tada galvoje atsiranda vienas klausimas: ar tikrai jau laikas traukti?
Nors visi norim tikėti, kad dantų traukimas yra kažkas, kas nutinka tik „kitiems“, realybė tokia — kartais tai yra geriausias sprendimas. Tik bėda ta, kad žmonės dažnai ateina per vėlai, kai jau nelieka pasirinkimų.
Kodėl žmonės tempia iki paskutinės minutės
Danties rovimas skamba baisiai net tiems, kurie odontologijos nebijo. Ir viskas čia suprantama: traukimas siejasi su skausmu, krauju, tinimu, „kaip aš valgysiu“ ir dar šimtu klausimų.
Bet dažniausiai žmonės tempia dėl paprastesnės priežasties — jie tikisi, kad praeis. Skausmas dantyje kartais iš tikrųjų praeina, bet tai nereiškia, kad dantis pasveiko. Dažnai tai reiškia tik viena: nervas jau mirė. O kai nervas miršta, infekcija niekur nedingsta, ji tiesiog juda toliau.
Tada jau prasideda tie scenarijai, kurių nenori nė vienas: pūliniai, patinęs skruostas, temperatūra, antibiotikai, skubūs vizitai.
Kada traukimas tampa vieninteliu keliu
Būna momentas, kai gydytojas nebesvarsto „gal“. Jis paprasčiausiai mato, kad danties išgelbėti nebeįmanoma, ir geriau tai pripažinti laiku, nei vilkti dar pusmetį.
Traukimas dažniausiai būna vienintelis sprendimas, kai:
- dantis yra stipriai suirusios šaknies, o plombai nebėra kur laikytis
- lūžis eina giliai po dantenomis ir dantis nebeturi stabilumo
- infekcija prie šaknies kartojasi net po gydymo
- dantis „juda“, nes aplink jį suiręs kaulas
- dantis yra toks pažeistas, kad jo funkcija jau praktiškai nulis
Tai nemalonūs žodžiai, bet jie turi vieną gerą pusę: kai traukiama laiku, dažnai išvengiama didesnių komplikacijų. Ir, svarbiausia, po to galima planuoti, ką daryti toliau — implantą, tiltą, protezą.
Kada dantį dar galima išgelbėti (ir verta bandyti)
Čia dažnai būna netikėta dalis. Nes žmonės ateina galvodami, kad jau „viskas“, o paaiškėja, kad dar galima tvarkyti. Tiesiog reikia veikti, kol situacija neužsikūrė iki maksimumo.
Dantį dažnai pavyksta išsaugoti, jei:
- šaknis sveika ir tvirta
- uždegimas dar nėra išplitęs į kaulą
- danties likučio pakanka atstatymui
- infekcija nėra „užsėdusi“ ilgus metus
- žmogus sutinka gydytis iki galo, o ne „dabar tik kad neskaudėtų“
Kartais užtenka kokybiško šaknų gydymo, kartais reikia karūnėlės, kartais daromos paprastesnės procedūros. Bet esmė ta pati: kuo anksčiau, tuo daugiau variantų.
Skirtumas tarp „skauda“ ir „reikia traukti“
Vienas dalykas, kuris dažnai klaidina — stiprus skausmas nebūtinai reiškia, kad dantį reikia traukti. Kartais labiausiai skauda tada, kai dantį kaip tik galima išgelbėti.
Ir atvirkščiai: būna dantis, kuris visai neskauda, bet rentgene matosi rimtas uždegimas. Žmogus sako „bet aš juk nieko nejaučiu“. O gydytojas mato, kad po kelių mėnesių jau bus blogai, tik dar nėra simptomų.
Todėl sprendimas dėl traukimo neturi būti emocinis. Jis turi būti paremtas tuo, kas vyksta su šaknimi, kaulu, uždegimu ir tuo, ar dantis dar turi ateitį.
Ko bijoti nereikia, bet ką svarbu žinoti prieš traukimą
Daug kas įsivaizduoja, kad traukimas yra „žiaurus reikalas“. Bet šiuolaikinėje klinikoje tai dažnai yra daug paprasčiau, nei žmonės galvoja. Dažniausiai skausmas būna prieš procedūrą, o po jos jau ateina palengvėjimas.
Ką verta prisiminti:
- traukimas paprastai trunka trumpiau, nei atrodo
- geras nuskausminimas padaro procesą pakenčiamą net jautriems žmonėms
- svarbiausia yra po procedūros laikytis rekomendacijų, nes tada gijimas būna greitesnis
- jei planuoji implantą, kartais svarbu traukti taip, kad būtų kuo daugiau kaulo
Ir jeigu tau kyla panika vien nuo minties, pasakyk tai iš karto. Gydytojai tai girdi kasdien, ir normalu jausti stresą.
Dantį traukti skaudu emociškai, bet kartais tai išgelbėja sveikatą
Dažniausiai danties rovimas skamba kaip pralaimėjimas. Bet kartais tai yra protingas sprendimas. Nes kai dantis tampa infekcijos šaltiniu, jis pradeda kenkti ne tik burnai, bet ir bendrai savijautai: atsiranda nuovargis, nemalonus kvapas, spaudimas, nuolatinis diskomfortas.
Jeigu nori turėti pasirinkimų, svarbiausia yra viena: nelaukti, kol „nebegaliu“. Nes tada sprendimą jau priima ne tu, o situacija.
O jei kreipiesi laiku, dažniausiai paaiškėja paprasta tiesa: dantį dar galima išgelbėti, tik reikia nepradingti po pirmo vizito ir iš tikro susitvarkyti iki galo.