Kiekvienas, kas yra turėjęs skausmingą sąnarį ar patemptą raumenį, žino tą jausmą, kai vienu metu nori kuo greičiau išspręsti diskomfortą, bet kartu bijai padaryti dar blogiau. Būtent tada žmonės ima galvoti, ar jiems pakaktų paprasto įtvaro, ar jau laikas kreiptis į kineziterapeutą. Esu tai matęs ir pas save, ir pas artimuosius: vienas nešioja įtvarą mėnesį, o skausmas vis tiek grįžta; kitas nueina pas specialistą vieną kartą ir staiga supranta, kad problema slypėjo visai ne ten, kur skaudėjo.
Kad būtų lengviau suprasti, kurį kelią rinktis, svarbu pažvelgti į savo kūną taip, kaip tai daro žmogus, gebantis pajusti kiekvieną mažą pokytį. Jūs pats esate geriausias indikatorius, o įtvarai ir kineziterapija – tik skirtingi būdai padėti kūnui susitvarkyti.
Kada įtvaras gali padėti iškart?
Yra situacijų, kuriose įtvaras tinka kaip greita pagalba. Ypač tada, kai skausmas atsiranda dėl konkretaus judesio ir nėra nuolatinis. Pavyzdžiui, mano draugas bėgiodavo vakare ir vieną dieną pajuto, kad kelis tarsi „paleidžia“. Jis išsigando, bet vis tiek nenorėjo nutraukti treniruočių. Tada kelio įtvarai jam tapo laikinu saugumo jausmu – jie suteikė atramą, kad kelis laikytųsi stabiliau.
Aišku, dažnai žmonės mano, kad įtvaras išspręs viską. O realybė tokia, kad įtvarai labiau veikia kaip pagalbinė priemonė, kai reikia stabilumo arba trumpalaikio palaikymo. Jie gali būti naudingi, kai atsiranda:
- patempimo jausmas po staigesnio judesio
- nestabilumas keliant svorį ar lipant laiptais
- maudimas po didesnio krūvio
Jeigu simptomas lengvas ir nepablogėja per kelias dienas, įtvaras tikrai gali padėti jaustis saugiau.
Kada vien įtvaro neužtenka?
Jeigu diskomfortas nesikeičia keletą savaičių, stiprėja atsistojus ar einant, arba atsiranda ribotas judesys – vien įtvaras gali tapti tiesiog pleistru ant kur kas gilesnės problemos. Mano sesė kartą turėjo būtent tokią situaciją. Ji nešiojo įtvarą ant riešo, nes jautė maudimą dirbdama kompiuteriu. Po mėnesio skausmas tik sustiprėjo. Tik tada kineziterapeutas pasakė, kad problema buvo ne rieše, o kaklo srityje, kuri siuntė įtemptą pojūtį į ranką.
Būtent tokios situacijos parodo, kad kūnas kartais klaidina. Todėl jei įtvaras neteikia palengvėjimo, tikėtina, kad reikia kineziterapeuto įvertinimo. Specialistas gali rasti vietą, kuri sukelia diskomfortą, ir parinkti pratimus, kurie perkrauna kūną teisingai.
Kaip suprasti, kad jau laikas specialistui?
Kineziterapeutas dažnai padeda tada, kai žmogus jaučiasi taip, lyg kūnas nuolat būtų įtemptas. Arba kai skausmas kyla ne iš karto po judesio, o atsiranda dienos pabaigoje, tarsi raumenys pavargtų nuo savo pačių buvimo.
Aš pastebėjau, kad žmonės dažniausiai kreipiasi per vėlai. Jie tikisi, kad įtvaras „sutvarkys“ problemą. Bet yra keli labai aiškūs ženklai, kad įtvaro nebeužtenka:
- skausmas niekur nedingsta ryte
- jaučiasi sumažėjęs judesių diapazonas
- pradedate vengti tam tikrų pozų
- atsiranda nebe įprastas maudimas, o aštresnis dirginimas
Šie požymiai rodo, kad problema gali būti gilesnė nei atrodo.
Kaip išvengti klaidos renkantis?
Dažniausia klaida – pirkti įtvarą vien todėl, kad skauda, ir tikėtis, jog jis sutvarkys viską. Įtvarai suteikia atramą, bet jie nesutvarko įsisenėjusių raumenų disbalanso problemų. Kineziterapeutas padeda suprasti, kas tą diskomfortą sukelia iš tikrųjų.
Todėl racionaliausia schema yra tokia: jeigu skausmas atsirado po vienkartinio judesio arba sporto krūvio – pabandykite įtvarą. Jei simptomai kartojasi, arba kūnas rodo, kad judesiai tampa sunkesni – metas specialistui.
Kur slypi tikras atsakymas?
Tikras atsakymas yra paprastesnis, nei atrodo. Jei kūnas prašo stabilumo – įtvaras gali padėti. Jei kūnas prašo priežasties paieškos – kineziterapeutas yra būtinas.
Kelio įtvarai, riešo ar čiurnos įtvarai gali tapti puikiu trumpalaikiu pagalbininku, tačiau ilgalaikę ramybę suteikia tik tas sprendimas, kuris atkuria judėjimą, o ne jį užmaskuoja.
Klausykite savo kūno. Jis visada duoda ženklus, tik kartais reikia sustoti ir juos išgirsti.