Suma, kurią daugelis kaupia metų metus. Per didelė gulėti sąskaitoje, per maža nekilnojamajam turtui. Ką daryti su 10 000 eurų, kai infliacija graužia, o rinkos nervina? Apklausėme finansų specialistus ir išanalizavome tendencijas.
Situacija: pinigai tirpsta savaime
Pradėkime nuo nemalonios tiesos. 10 000 eurų, palikti taupomojoje sąskaitoje su 0,5 procento palūkanomis, per penkerius metus realiai praras apie 15–20 procentų vertės. Infliacija veikia tyliai, bet negailestingai.
„Žmonės mano, kad taupymas – tai saugojimas. Iš tiesų tai lėtas praradimas”, – sako finansų konsultantas Marius Kazlauskas. „Klausimas ne ar investuoti, o kur.”
Būtent šis klausimas 2024-aisiais skamba kitaip nei prieš dešimtmetį. Galimybių daugiau, bet ir neapibrėžtumo – taip pat.
Variantas A: akcijų rinka
Klasikinis patarimas – indeksų fondai. Istoriškai S&P 500 duoda apie 7–10 procentų metinę grąžą ilguoju laikotarpiu. 10 000 eurų, investuoti į diversifikuotą portfelį, per dešimtmetį teoriškai galėtų padvigubėti.
Teoriškai.
Praktika sudėtingesnė. 2022-ieji priminė, kad rinkos krenta taip pat greitai, kaip kyla. Kas investavo sausį, metų pabaigoje turėjo 20 procentų mažiau. Psichologiškai tai atlaikyti sunku – ir daugelis parduoda blogiausiu momentu.
„Akcijos – puikus instrumentas tiems, kas gali nežiūrėti į sąskaitą penkerius metus”, – teigia investuotoja Rūta Navickienė. „Bet realistiškai – kiek žmonių tai sugeba?”
Variantas B: obligacijos ir fiksuotos pajamos
Konservatyvesnis kelias – vyriausybių ar įmonių obligacijos. Grąža mažesnė, apie 3–5 procentus, bet ir rizika žemesnė. Pinigai dirba, nors ir ne taip intensyviai.
Problema ta, kad dabartinėje palūkanų aplinkoje obligacijos nebėra tokios patrauklios kaip anksčiau. Centriniai bankai keičia politiką, ir kas vakar atrodė stabilu, rytoj gali nustebinti.
Be to, 10 000 eurų – ne ta suma, kuriai obligacijų portfelio diversifikacija veiktų efektyviai. Lieka fondai, o jie turi savo kaštus.
Variantas C: nekilnojamasis turtas
„Su dešimt tūkstančių į NT neįšoksi”, – šypteli nekilnojamojo turto agentas Tomas Gricius. Bet priduria: „Nebent per sutelktinio finansavimo platformas.”
Crowdfunding projektai leidžia investuoti į NT nuo kelių šimtų eurų. Grąža žadama 8–12 procentų, projektai – nuo butų renovacijos iki komercinių pastatų.
Rizika? Nelikvidumas. Pinigai „užrakinami” projekto laikotarpiui – dažniausiai 12–24 mėnesiams. Jei prireiks anksčiau, išsiimti sudėtinga arba neįmanoma.
Variantas D: taurieji metalai
Čia prasideda įdomiausia dalis. Investavimas į auksą Lietuvoje per pastaruosius trejus metus išaugo beveik dvigubai. Ir tai ne atsitiktinumas.
„Auksas nėra investicija tradicine prasme – jis neduoda dividendų, nemoka palūkanų”, – aiškina ekonomistas dr. Paulius Vertelka. „Bet jis atlieka kitą funkciją: saugo vertę tada, kai viskas kita svyruoja.”
Skaičiai kalba patys. Per pastaruosius 20 metų auksas vidutiniškai brango apie 8 procentus per metus. Svarbiau – jis kilo tada, kai akcijų rinkos krito. 2008-ųjų krizė, 2020-ųjų pandemija, 2022-ųjų neapibrėžtumas – kiekvienu atveju auksas buvo prieglobstis.
Investicinis auksas – tai fizinės monetos ar luitai, atitinkantys griežtus grynumo standartus. Skirtingai nuo „popierinio” aukso biržoje, jį galima laikyti rankose. Kai kuriems tai svarbu psichologiškai, kitiems – praktiškai.
Ką renkasi lietuviai?
Apklausos rodo įdomų poslinkį. Jei 2019-aisiais apie tauriuosius metalus kaip investiciją galvojo apie 8 procentai gyventojų, tai 2024-aisiais šis skaičius pasiekė 19 procentų.
Priežastys – kompleksinės. Geopolitinis nestabilumas, nepasitikėjimas bankų sistema po SVB ir Credit Suisse griūčių, infliacija, kurią daugelis pajuto asmeniškai.
„Matau kitokį pirkėją nei prieš penkerius metus”, – pasakoja aukso prekybos specialistė Indrė Mikalauskienė. „Anksčiau tai buvo kolekcionieriai ar labai turtingi žmonės. Dabar – vidutinė klasė, ieškanti stabilumo.”
10 000 eurų: kaip paskirstyti?
Finansų patarėjai vengia universalių receptų – per daug priklauso nuo individualios situacijos. Bet dažniausiai rekomenduojamas principas: diversifikacija.
Vienas populiarus modelis 10 000 eurų sumai:
40 procentų (4 000 EUR) – indeksų fondai ilgalaikiam augimui. 30 procentų (3 000 EUR) – taurieji metalai stabilumui. 20 procentų (2 000 EUR) – obligacijos ar fiksuotos pajamos. 10 procentų (1 000 EUR) – likvidus rezervas netikėtumams.
„Tai nėra formulė greitam praturtėjimui”, – perspėja finansų planavimo ekspertas Andrius Naruševičius. „Tai formulė ramiam miegui.”
Ko tikėtis ateityje
Prognozuoti rinkas – nedėkingas užsiėmimas. Bet tendencijos aiškios: neapibrėžtumas niekur nedingsta, infliacija išlieka aukštesnė nei įprasta, o geopolitinė įtampa formuoja naują normalumą.
Tokioje aplinkoje turto išsaugojimas tampa ne mažiau svarbus nei jo auginimas. Ir būtent čia senovinis, blizgantis metalas atranda naują reikšmę šiuolaikiniame portfelyje.
10 000 eurų – tai galimybė. Klausimas tik, ar ji gulės stalčiuje tirpdama, ar dirbs – kiekviena dalis savaip.
Sprendimas, kaip visada, priklauso nuo to, kuris geriau miega: tas, kuris rizikuoja, ar tas, kuris saugo.