Martyna visada svajojo apie modernų skandinavišką namą su dideliais langais ir erdvia svetaine. Kai bankas pasiūlė patrauklias sąlygas, ji nedvejodama pasirašė sutartį. Po trejų metų ji prisipažįsta: „Nebemoku, kada paskutinį kartą išvykau į atostogas. Kiekvienas euras skaičiuojamas. Gyvenu dėl to namo, bet nebejaučiu, kad tas namas – man.”
Jos istorija – ne išimtis. Paskolos Lietuvoje tapo įprastu dalykiu, bet ar tikrai suprantame, kokią kainą mokame už galimybę „turėti viską dabar”?
Laisvė, kurią duoda paskolos
Neginčysime akivaizdaus – vartojimo paskolos atveria duris, kurios kitaip liktų uždarytos daugeliui metų. Laura, 34-erių dizainerė iš Vilniaus, be vartojimo paskolos namams niekada nebūtų galėjusi įsigyti būsto. „Nuomos kaina buvo tokia pati kaip paskolos įmoka. Tik dabar mokėdama kuriu savo turtą, ne svetimą”, – aiškina ji.
Statistika patvirtina: per pastaruosius penkerius metus vartojimo kreditų apimtys Lietuvoje išaugo beveik 40 procentų. Žmonės skolinasi remontui, studijoms, net vestuvėms. Ir dažnai – tai racionalus sprendimas.
Tomas, IT specialistas, paėmė paskolą automobiliui prieš dvejus metus. „Darbe man pasiūlė projektą už miesto. Be mašinos nebūčiau galėjęs priimti. Paskola atsipirko per pusmetį – uždarbis padidėjo dvigubai”, – pasakoja jis.
Tačiau už kiekvienos sėkmės istorijos slypi ir kita pusė.
Kai skaičiai nebesudeda
Rasa su vyru Tomu prieš ketverius metus paėmė paskolą naujiems baldams, renovacijai ir automobiliu. Tuo metu jų bendras pajamas siekė 3200 eurų per mėnesį, o visos įmokos – apie 800 eurų. „Atrodė visai tvarkoma. Mes tarėme sau: „Kur dingsta tik 800 eurų?”, – prisimena Rasa.
Bet gyvenimas turėjo kitų planų. Rasa pastojo nėščia anksčiau nei planavo, jos atlyginimas sumažėjo perpus. Tomas patyrė nelaime – lūžo koja, teko praleisti tris mėnesius be darbo. Staiga tie 800 eurų virto neįveikiama siena.
„Pradėjome skolintis iš draugų. Paskui ėmėme greitąsias paskolas, kad padengtume banko įmokas. Po metų buvome įklimpę iki kaklo – bendras mūsų skolų dydis siekė beveik 30 000 eurų”, – prisipažįsta ji.
Tokių istorijų – ne viena. Finansų analitikai apskaičiavo, kad vidutinis lietuvis su paskola skiria jai apie 35-40 procentų savo mėnesio pajamų. Tai – pavojingai arti kritinės ribos, kai bet koks nenumatytas įvykis gali destabilizuoti visą finansinę situaciją.
Psichologinė našta, apie kurią niekas nekalba
Kamilė, 29-erių marketingo vadybininkė, pasidalino savo patirtimi: „Aš galiu susimokėti savo paskolą. Pajamos geros, darbe viskas tvarkoje. Bet kiekvieną mėnesį žiūrėdama į tą įmoką jaučiuosi lyg būčiau pririšta. Draugai kviečia keliauti – atsisakau. Matau gražius drabužius – galvoju apie paskolą. Net sapnuoju apie tas įmokas.”
Psichologai vis dažniau fiksuoja „skolos stresą” – būseną, kai nuolatinis skolos jausmas veikia kasdienę gerovę. Žmonės praranda miego, jaučia nerimą, o santykiai artimųjų rate tampa įtempti dėl finansinių klausimų.
Vienas Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad 43 procentai žmonių su paskolomis prisipažįsta jaučiantys nuolatinį stresą dėl savo finansinės situacijos. O 28 procentai – kad dėl skolų nukentėjo jų santykiai su partneriu ar šeimos nariais.
Kas lemia, ar paskola taps pagalba ar našta
Ne visos paskolos baigiasi blogai. Skirtumas – ne skolos buvime, o tai, kaip ją valdome ir kokiomis sąlygomis ją pasirenkame.
Reali grąžinimo galia – pagrindinis klausimas, į kurį daugelis neatsakoma sąžiningai. Finansų patarėjai rekomenduoja paprastą principą: jūsų visos mėnesio skolinės įmokos neturėtų viršyti 30 procentų jūsų gryno atlyginimo.
Pavyzdžiui, jei jūsų atlyginimas „į rankas” yra 1500 eurų, maksimalios įmokos turėtų būti apie 450 eurų. Bet čia atsiranda pirmoji klaida – daugelis skaičiuoja nuo bruto atlyginimo arba iš viso nepalieka saugumo atsargu.
Nepamirškite rezervo – Rita, finansų konsultantė, dalijasi taisykle, kurią ji vadina „triada”: turite turėti rezervą bent trijų mėnesių išlaidų. „Jei jūsų mėnesio išlaidos yra 1200 eurų, prieš imant ilgalaikę paskolą turėtumėte turėti bent 3600 eurų rezervo sąskaitoje. Tai jūsų draudimas nuo netikėtumų”, – aiškina ji.
Tikslinga ar emocinė paskola? – Ar tikrai jums reikia to naujo automobilio dabar? Ar galbūt paeita modelis tarnautų lygiai taip pat? Ar ta renovacija būtina, ar tiesiog pamatėte gražų pavyzdį internete?
Egidijus prieš penkerius metus paėmė paskolą prabangiam automobiliui. „Norėjau įspūdžio padaryti. Po metų supratau, kad tas automobilis man nieko neduoda, išskyrus stresą kas mėnesį. Pardaviau jį už pusę kainos, kurią mokėjau, ir dar trejetą metų mokėjau likusią skolo dalį”, – prisipažįsta jis.
Kada paskola – protingas sprendimas
Ne visi kreditai – blogai. Yra situacijų, kai paskola gali būti protingiausia išeitis.
Investicija į save – jei paskola padeda įsigyti įgūdžių, išsilavinimo ar įrankių, kurie padidins jūsų pajamas, tai gali būti pateisinama. Robertas paėmė paskolą studijoms užsienyje. Po dvejų metų jo atlyginimas padidėjo trigubai – paskola atsipirko su kaupu.
Būsto įsigijimas – daugeliui žmonių tai vienintelis būdas turėti savo namus. Bet ir čia svarbu realiai įvertinti savo galimybes. Viktorija su šeima pasirinko mažesnį butą nei planavo, bet tokį, kurį galėjo patogiai išsinešti net jei vienas iš jų prarastų darbą.
Transportas darbui – jei automobilis jums būtinas darbui ir be jo negalėtumėte užsidirbti, paskola automobiliui gali būti logiška. Bet čia vėl svarbu neparinkliti per brangaus automobilio. Patikimas naudotas automobilis dažnai yra protingesnis pasirinkimas nei naujausias modelis.
Ne emocijoms – vestuvės, dovanos, atostogos, pramogos – tai dalykai, už kuriuos skolintis yra rizikinga. Nes emocinė nauda greitai išblės, o skola liks dar ilgai.
Ką daryti, kai jau įklimpote
Jei jau turite skolų ir jaučiatės spąstuose, dar ne visko prarasta. Yra būdų atgauti kontrolę.
Refinansavimas – kartais galima sujungti kelias paskolas į vieną su mažesne palūkana. Agnė taip sumažino savo mėnesines įmokas nuo 900 iki 650 eurų. „Tai davė man kvėpavimo erdvės. Galėjau vėl pradėti taupyti ir planavimas”, – sako ji.
Prioritizavimas – jei negalite mokėti visų skolų, mokėkite prioritetines – būsto paskolą, komunalines paslaugas. Greistosios paskolos, nors ir slegia psichologiškai, yra mažiau kritiškos nei būsto praradimas.
Pokalbis su banku – daugelis žmonių nežino, kad bankai kartais gali pasiūlyti atidėtas įmokas, pailgintus terminus ar net dalinio skolos nurašymo programas. „Aš bijojau kalbėti su banku, maniau, kad jie iškart atims mano butą. Bet konsultantė buvo labai draugiška ir pasiūlė sprendimų”, – pasakoja Mantas.
Finansinis planavimas – jei jaučiate, kad prarandate kontrolę, verta kreiptis į nepriklausomą finansų konsultantą. Jie gali padėti išsiaiškinti, kur dingsta pinigai ir kaip optimizuoti išlaidas.
Prieš pasirašant sutartį
Gintarė dirba banke kreditų skyriuje. Ji slapta prisipažįsta: „Daugelis žmonių pasirašo sutartis neperskaitę. Jie klausia tik apie mėnesio įmoką, bet neklausia apie bendras išlaidas. Kartais žmogus moka dvigubai už tai, ką skolinasi, vien dėl palūkanų.”
Svarbiausi klausimai prieš imant paskolą:
- Kokia bendra grąžintina suma (ne tik mėnesio įmoka)?
- Koks tikrasis metinių išlaidų rodiklis (TMIR)?
- Ar yra galimybė grąžinti anksčiau be baudų?
- Kas nutinka, jei negaliu susimokėti vieno mėnesio?
- Ar yra paslėptų mokesčių (draudimai, administravimo mokesčiai)?
„Jei sutartis per sudėtinga ir neaiški, tai jau pirmas signalas sustoti ir paklausti daugiau”, – pataria Gintarė.
Balansas tarp svajonių ir realybės
Justina su vyru Marius šiandien gyvena nuosavame name, turi patikimą automobilį ir gerai dirba. Bet kelias čia nebuvo lengvas. „Prieš septynerius metus mes buvome įklimpę skolose. Turėjome tris paskolas, greitąjį kreditą ir skolas draugams. Tada nusprendėme, kad užtenka”, – pasakoja Justina.
Jie pradėjo nuo mažų žingsnių. Atsisakė visos nesvarstytų išlaidų. Pardavė vieną automobilį. Persikėlė į mažesnį būstą. Per dvejus metus išėjo iš skolų. „Tada, kai jau buvome be skolų, pradėjome taupyti. Ir kai pirkome namą, turėjome 30 procentų įnašo. Paskolos įmoka dabar sudaro tik 20 procentų mūsų pajamų. Jaučiamės laisvi”, – sako Marius.
Jų pamoka – paskolos nėra blogis savaime. Bet jos turi būti priemonė, ne tikslas. Jos turi tarnauti jūsų gyvenimui, ne jūs – joms.
Ką verta atsiminti
Grįžkime prie Martynos, kuri pradėjo šį straipsnį. Šiandien ji vis dar moka už tą namą, bet dabar jau su šypsena veide. „Aš refinansavau savo paskolą, sumažinau įmokas. Dabar turiu kvėpavimo erdvės. Ir svarbiausia – išmokau sakyti „ne” dalykams, kurių man nereikia”, – sako ji.
Vartojimo paskola namams ar bet kokiai kitai didelei investicijai gali būti protingas žingsnis – jei ji apgalvota, planuojama ir atitinka jūsų realias finansines galimybes. Bet jinai niekada neturėtų tapti našta, kuri nustelbia visą jūsų gyvenimą.
Prieš pasirašydami bet kokią sutartį, paklauskit save: ar ši paskola man tarnauja, ar aš tarnausiu paskolai? Jei bent sekundę dvejojate – sustokite ir pagalvokite dar kartą.
Laisvė nėra galimybė turėti viską dabar. Laisvė – tai ramybė žinant, kad jūsų sprendimai veda link stabilumo, ne spąstų.