Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė autoimuninė liga, kuri dažniausiai paveikia sąnarius, sukeldama jų uždegimą, skausmą ir galimą deformaciją. Tai viena iš labiausiai paplitusių uždegiminių artrito formų, kuri paveikia žmones visame pasaulyje. Nors šios ligos priežastys nėra iki galo išaiškintos, ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
1. Kas yra reumatoidinis artritas?
Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikus sąnarių audinius, sukeldama jų uždegimą. Tai lemia ne tik skausmą, bet ir laipsnišką sąnarių pažeidimą. RA gali paveikti bet kurį sąnarį, tačiau dažniausiai uždegimas pasireiškia mažesniuose sąnariuose, pavyzdžiui, rankų ir kojų.
RA būdinga:
- Dvipusis poveikis: Liga dažniausiai paveikia abu kūno puses vienu metu, pavyzdžiui, abiejų rankų arba abiejų kelių sąnarius.
- Progresuojantis pobūdis: Jei liga nėra gydoma, ji gali sukelti nuolatinį sąnarių pažeidimą, sumažinti judrumą ir sukelti negalią.
2. Kokie yra reumatoidinio artrito simptomai?
RA simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos ir sunkumo. Ligos pradžioje simptomai dažnai būna subtilūs, tačiau laikui bėgant jie tampa labiau pastebimi.
Pagrindiniai simptomai:
- Sąnarių skausmas ir patinimas: Dažniausiai tai būna mažieji sąnariai, tokie kaip rankų pirštų ar kojų pirštų sąnariai.
- Sąnarių standumas: Ryte ar po ilgalaikio poilsio sąnariai gali būti sustingę, ir tai gali trukti daugiau nei valandą.
- Nuovargis: Daugelis RA sergančių žmonių jaučia nuolatinį nuovargį ir energijos trūkumą.
- Karščiavimas ir svorio kritimas: Kai kurie pacientai gali pastebėti lengvą karščiavimą ar nepaaiškinamą svorio kritimą.
3. Reumatoidinio artrito priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios reumatoidinio artrito priežastys nėra iki galo suprastos, manoma, kad ligos atsiradimui turi įtakos genetika, aplinkos veiksniai ir imuninės sistemos sutrikimai. Žmonės, kurių šeimos nariai sirgo RA, gali turėti didesnę riziką susirgti šia liga.
Rizikos veiksniai:
- Lytis: Moterys dažniau serga RA nei vyrai.
- Amžius: Nors RA gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai liga išsivysto vidutinio amžiaus žmonėms.
- Genetika: RA rizika gali būti didesnė, jei šeimos nariai taip pat serga šia liga.
- Rūkymas: Ilgalaikis rūkymas padidina riziką susirgti reumatoidiniu artritu ir gali pabloginti ligos eigą.
- Aplinkos veiksniai: Tam tikros infekcijos ar toksinai gali paskatinti autoimuninės reakcijos vystymąsi.
4. Reumatoidinio artrito diagnozė
Ankstyva RA diagnozė yra itin svarbi siekiant pradėti gydymą ir sumažinti sąnarių pažeidimo riziką. Gydytojas gali įtarti RA remdamasis paciento simptomais, tačiau galutinei diagnozei reikalingi papildomi tyrimai.
Pagrindiniai diagnostiniai metodai:
- Kraujo tyrimai: RA gali būti nustatyta pagal uždegiminius rodiklius, tokius kaip C-reaktyvusis baltymas (CRB) ar eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Taip pat tikrinamas reumatoidinis faktorius (RF) ir anti-ciklinis citrulinato antikūnas (ACPA), kurie dažniau aptinkami sergantiems RA.
- Vaizdiniai tyrimai: Rentgenograma, ultragarsas ar magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) padeda gydytojui įvertinti sąnarių būklę ir nustatyti, ar nėra struktūrinių pažeidimų.
5. Reumatoidinio artrito gydymas
Nors RA nėra išgydoma liga, tinkamai parinktas gydymas gali sumažinti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo tikslas yra sumažinti uždegimą, sumažinti sąnarių pažeidimus ir išlaikyti paciento judrumą.
Gydymo galimybės:
- Vaistai: Gydytojai dažnai skiria nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), kortikosteroidus, ligą modifikuojančius antireumatinius vaistus (DMARD) ir biologinius vaistus.
- Fizinė terapija: Reguliarūs pratimai, kuriais siekiama išlaikyti sąnarių lankstumą ir stiprinti raumenis, padeda pacientams išvengti sąnarių sustingimo.
- Chirurginis gydymas: Jei sąnariai yra stipriai pažeisti, gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, sąnario protezavimo ar kitų procedūrų.
6. Gyvenimas su reumatoidiniu artritu: kaip pagerinti savijautą?
Gyvenimas su reumatoidiniu artritu gali būti iššūkis, tačiau yra daugybė būdų, kaip sumažinti diskomfortą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tinkamai gydant, daugelis pacientų gali išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą ir sumažinti simptomus.
Sveikos gyvensenos patarimai:
- Mityba: Sveika mityba, kurioje gausu antioksidantų, omega-3 riebalų rūgščių ir mažai perdirbtų maisto produktų, gali padėti sumažinti uždegimą.
- Poilsis ir miegas: Svarbu tinkamai ilsėtis ir pakankamai miegoti, kad kūnas galėtų atsigauti.
- Streso valdymas: Stresas gali pabloginti RA simptomus, todėl naudinga praktikuoti streso valdymo technikas, pavyzdžiui, meditaciją ar kvėpavimo pratimus.
Reumatoidinis artritas yra sudėtinga ir lėtinė liga, kuri gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimą, jei nebus tinkamai valdoma. Ankstyva diagnozė, gydymas ir sveikos gyvensenos įpročiai gali padėti sumažinti simptomus ir išlaikyti sąnarių sveikatą. Jei įtariate, kad galite sirgti RA arba pastebite jo simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją ir pradėti tinkamą gydymą.