Permanentinio makiažo istorija mena jau kelis dešimtmečius, vis kintanti ir pritaikoma pagal žmonių poreikius, naujas tendencijas, atsižvelgiant į, su laiku sukauptas, patirtis ir vis tobulinama. Kas tiko prieš dešimt ar penkiolika metų, jau nebetinka šiomis dienomis, kadangi pasikeitė ne tik mūsų norai, grožio suvokimas, bet ir technologijų galimybės. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius skirtumus kaip keitėsi permanentinio makiažo procedūra, kas tai įtakoja ir link kur keliauja šių dienų tendencija.
Mikropigmentacijos pradžia ir jos Renesansas
Pirmieji drąsiausi bandymai prasidėjo prieš dvi dešimtis metų, kuomet dar nebuvo taip stipriai atskirta permanentinio makiažo ir tatuiruočių meno sritys. Buvo taikomi tie patys principai naudojami atliekant tatuiruotes. Darbas buvo grubus, adata įvedama į gilų odos sluoksnį, pigmentas labai intensyvus ir kaip laikas parodė, kintančios spalvos, atsiranda nepageidaujami nenatūralūs atspalviai, kurių moterys itin išsigando ir permanentinis makiažas tapo nepatrauklia procedūra.
Todėl matant kaip keičiasi spalva žmogaus odoje, kaip blunka pigmentas veikiamas išorinių veiksnių, buvo daromos prielaidos ir keičiami metodai, kad pagerinti procedūros atlikimą ir padaryti ją vėl patrauklią žmonėms.
Pirmiausia buvo atsisakyta juodos spalvos antakių ilgalaikiam makiažui, nes buvo pastebėta, kaip ji einant laikui blukdama virsta nepageidaujamu melsvu, pilkšvu atspalviu. Buvo ieškoma kitokių spalvų derinių, ir atrasta sąveika tarp pigmento tono ir odos, kadangi sugijus po oda pigmentas atrodydavo daug šaltesnis ir blyškesnis, patartina naudoti šiltesnius pigmentų atspavius, kad išgauti natūralų rudą antakių toną. Taip pat lūpoms nepatartina naudoti šalto atspalvio dažų, jei klientės lūpų oda linkusi mėlynuoti. Tokiu atveju rinktis šiltus, persikinius atspalvius. Akių kontūrui vis dar maudojama gryna juoda spalva, nes ši zona reikalauja ypatingai intensyvaus rezultato. Tačiau, šiuo metu, vis dažniau kalbama , kad grynos spalvos naudoti nederėtų, kadangi klientėms nepatinka su laiku blykštantis ir melsvėjantis akių kontūras. Akių pigmentus patartina maišyti su šiltesniais tonais, įlašinti oranžinio, geltono korektoriaus taip prigesinant ilgainiui atsirandantį melsvumą.
Pakoregavus pasirenkamus rekomenduotinus pigmentus, pradėta gilintis ir į adatos pasiekiamą odos lygį. Atlikti stebėjimai ir tyrimai parodė pagrindinę problemą, atliekant permanentinį makiažą adata pasiekia netinkamą odos sluoksnį, pigmentas suvedamas per giliai, o tai reiškė, kad einant laikui dažai sėda dar giliau ir galutiniam darbui suteikia dar šaltesnį atspalvį, ir niekada neišnykstantį permanentą prilyginamą veido tatuiruotei.
Meistrai suprato, kad žmonių norai keičiasi, mūsų kūnai ir oda kinta, lėtėja regeneracijos procesai, todėl turi keistis ir permanentinis makiažas, neatsilikdamas nuo žmonių pageidavimų, noro keistis. Todėl buvo sukurtos specialios mašinėlės, aparatai, rankenėlės, adatos, kurios neleido suvesti pigmento per giliai, o tik į nustatytą saugų viršutinį odos sluoksnį, kuris vykstant regeneracijai leidžia panaikinti ir pigmento daleles.
Technikų įvairovė
Pagerėjus darbo priemonės, norėjosi ir toliau tobulinti procedūrą, pasiūlyti žmonėms patrauklesnius rezultatus, džiuginančius ne tik iškart po procedūros, bet ir bėgant metams. Todėl nuo įprasto antakių tatuažo padengiant juos tolygiu gausiu pigmentu, pradėta šviesinti ir retinti pigmento įvedimo tankį, taip ieškant natūraliau atrodančių atlikimo technikų. Kuomet tatuažas pasidarė pernelyg intensyvus ir akivaizus, pradėta piešti imituojamus plaukelius taip atkuriant išpešiotus antakių plaukus. Tačiau ši technika šiomis dienomis laikoma per daug grubi, paliekanti randus, todėl vėl ieškoma kaip sušvelninti padarinius laiko tėkmėje. Ir vėlgi meistrai išrado būdą, kaip plaukelius išpiešti nesužalojant odos. Nustota naudoti microbladingo įrankį, kuris atrodė kaip pieštukas, o jo gale eilute pritvirtintos 8-15 smulkių adatėlių. Dirbant su tokiu įrankiu oda buvo pjaustoma ir pernelyg traumuojama, todėl dabar plaukeliai piešiami aparatu ir tik vienos adatėlės pagalba. Tai leido sušvelninti darbą, plaukeliai atrodo realistiškesni, su laiku švelniai išblunkantys ir nepaliekantys randų.